Animizmas buvo taikomas daugeliui skirtingų filosofinių sistemų Jis naudojamas norint paaiškinti Aristotelio požiūrį dėl sielos ir kūno ryšio, kurio laikosi stoikai ir scholastai. Iš kitos pusės, Leibnico monadologija taip pat buvo vadinama animizmu Pavadinimas daugiausia taikomas vitalizmui, kuris gyvenimą arba sąmonės gyvenimą verčia tiesioginiu evoliucijos ir augimo principu, ir teigia, kad gyvenimas nėra tik mechaninis, tačiau kad egzistuoja nukreipianti jėga, kuri orientuoja energiją nekeisdama jos kiekio Visiškai skirtinga idėjų, taip pat vadinama animistinėmis, grupė skelbia įsitikinimą apie pasaulinę sielą; šio požiūrio laikėsi Platonas, Šelingas ir Hėgelis Pagaliau religinėse diskusijose "animizmas" reiškia įsitikinimą apie sielų ir dvasių gyvenimą; ypač šio požiūrio laikosi taip vadinamos "primityviosios" religijos, kurios teigia, kad dvasios gyvena visur