Kontrolė pinigų pasiūla, ir kitų ekonomikos pasirūpins pati. Mokyklos ekonomikos minties, kad sukurta prieštarauja post-1945 Keynesian paklausos valdymo, atkartojant anksčiau debatus tarp mercantilism ir klasikinio ekonomikos politiką. Monetarism yra pagrįstas dėl to, kad infliacijos turi savo šaknis vyriausybės spausdinimas per daug pinigų. Yra glaudžiai susijęs su Milton Friedman, kurie teigė, pagrįsta kiekis teorija pinigų, kad vyriausybė turėtų išlaikyti pinigų pasiūla gana pastovus, plėsti ją šiek tiek kiekvienais metais daugiausia siekiant natūralus ekonomikos augimas. Jei ji padarė tai, rinkos jėgos būtų veiksmingai spręsti problemas, infliacijos, nedarbo ir Recesija. Monetarism turėjo savo suklestėjimas devintojo – dešimtmečio pradžioje, kai ekonomistai, vyriausybių ir investuotojų pounced nekantriai apie kiekvieną naują pinigų-tiekimo statistika, ypač JAV ir JK. Daug centrinių bankų turėjo nustatyti oficialią tikslus ir pinigų-tiekimo augimo, todėl kas kraipymas duomenų buvo patikrintos už kitą clues perkelti į palūkanų norma. Nuo tada, kad greičiau pinigų-tiekimo augimo automatiškai priežastis didesnė infliacija nukrito iš naudai sąvoka. Pinigų pasiūla yra naudinga kaip politikos tikslą tik jei santykį tarp pinigų ir nominalaus BVP, ir todėl infliacija, yra stabilios ir prognozuojamos. Kelią pinigų pasiūla daro poveikį kainoms ir produkcijos priklauso nuo to, kaip greitai jis cirkuliuoja per ekonomiką. Problema yra, kad jos greitis apyvartą gali staiga pakeisti. Per devintajame, ryšys tarp skirtingų priemonių pinigų tiekimo ir infliacijos, pasirodė esąs mažiau aiški, nei pasiūlė monetarist teorijos, ir dauguma centrinių bankų sustabdytas, nustatant privalomus pinigų politikos tikslus. Vietoj to, daugelis priėmė tiesioginių infliacijos siektinų rodiklių.