Natūraliai susiformavęs vandentakis, kuriuo paprastai teka gėlas vanduo, įtekantis į vandenyną, ežerą, jūrą ar kitą upę. Labai retais atvejais upė, prieš įtekėdama į kitą vandens telkinį, teka po žeme ar visiškai išdžiūsta. Bendros nuomonės, koks vandentakis turėtų būti vadinamas upe, nėra, nors kai kuriose šalyse ar bendruomenėse pavadinimas vandens srautui duodamas atsižvelgus į jo dydį. Daugelis mažesnių upelių vadinamos skirtingai, tai priklauso nuo geografinės vietovės. Pavyzdžiui, Škotijoje ir Šiaurės Rytų Anglijoje upeliai vadinami žodžiu „burn". Mažesnėms upėms suteikiami įvairūs pavadinimai, tokie kaip upelis, užutėkis, upokšnis, intakas. Upė - vandens apytakos rato dalis. Paprastai upės vandenį papildo vanduo, nutekantis iš sausumos, požeminis vanduo, šaltinių vanduo ir tirpstančių ledynų vanduo. Upėtyra - mokslas apie upes.